Nerinai.eu - nėriniai, mezginiai, nėrinių brėžiniai, pamokos bei patarimai - Velykos





Velykos


Velykos - gražiausia pavasario šventė, turtinga įvairių papročių. Vienas iš jų - dažyti ir marginti kiaušinius. Mūsų protėviams jis buvo žinomas dar pir­mykštės bendruomenės laikais. Margučius dažydavo ir margindavo ne vien estetiniams poreikiams tenkinti. Jų spalvos ir raštai turėjo simbolinę bei maginę prasmę. Jie buvo dažomi juodai, raudonai, žalsvai, mėlynai. Juoda spalva simbolizuoja motiną žemę, rau­dona - gimimą ir gyvenimą, saulę ir ugnį, žalia - pasėlių želmenis, viltį ir ramybę, mėlyna - lietuvių mitologijoje simbolizuoja dangų, nuo kurio priklauso pasėlių vešlumas, augimas. Margučių raštuose žymią vietą užimdavo dangaus kūnai bei augalai. Nuo žilos senovės būdingas paprotys margučius dovanoti vieni kitiems, linkint sveikatos, laimės ir džiaugsmo.


Ilgus amžius mūsų protėviai kiaušinius dažė natūraliais, iš gamtos išgaudami nuostabiausias spalvas, dažais. Dažus gamindavo iš balų rūdos, ąžuolo ar juodalksnio žievės, svogūnų lukštų, ramunėlių, samanų, kmynų ir t.t. Dar ir dabar norė­dami išgauti šviesiai rudą spalvą, kiaušinius dažome svogūnų lukštais. Tiktai XIX a. pabaigoje pradėta kiaušinius dažyti cheminiais dažais.

 

Kiaušiniai buvo marginami dvejopai: nu­dažyti skutinėjami įvairiais raštais. Nedažytų kiaušinių raštas išgaunamas karšto vaško pagalba, tik po to merkiama į dažus. Skuti­nėjimo būdu gauti ornamentai yra smulkesni. 


Margučiai buvo puošiami įvairiais geo­metriniais ir augaliniais ornamentais. Raštų pagrindiniai elementai: brūkšniukai, tašku­čiai, rutuliukai, trikampiukai, kvadratukai, lapeliai, žiedeliai. Iš tų elementų sukuriamos sudėtingos kompozicijos.